Retai pas mus kvepėdavo ragaišis,
Retai nuo pečiaus dvelkė šiluma.
Todėl, kai duoną, būdavo, užmaišius
Į pečių malkas kraudavo mama, -

Tai mus, mažus, klupdydavo ant lovos.
Duonelė, ji sakydavo, šventa!
Ne veltui, pirmą kepalą pašovus,
Žegnodavo jį drebančia ranka....

Justinas Marcinkevičius

    Saulėtą spalio 17 dienos rytą gimnazijos pirmokai išsiruošė į pirmą kelionę. Pasinaudoję kultūros paso lėšomis, dalyvavome edukacinėje veikloje ,,Kaip duonelė atsiranda ?“.

    Mus maloniai priėmė Varėnos rajone Dargužių kaime įsikūrusio  amatų centro edukatorė  Miglė. Moteris papasakojo apie įvairias grūdų rūšis. Parodė  grūdus, vardijo jų pavadinimus, skatino prisiminti. Vėliau iš  jau  užminkytos tešlos visi formavome savo ruginės duonos kepaliuką, paskui  klusniai sutvarkėme savo darbo vietas. Kol duonelė kepė, susipažinome su duonos keliu nuo grūdo iki mūsų stalo. 

    Vaikai apžiūrėjo senovinius darbo įrankius. Sužinojo, kokiam darbui  kiekvienas būdavo naudojamas. Stebėjo vaizdo įrašus ir palygino, kaip rugius pjaudavo anksčiau ir kaip pjauna dabar.  Dainavo, šoko. Prisiminė, kad duonelę būtina gerbti ir branginti, nes duona už auksą brangesnė.

    Visi  nekantriai laukė, kol duonutė iškeps. O gavę savo  gražiai supakuotą kepaliuką, patenkinti dėkojo tetai Miglei ir laimingi grįžo į gimnaziją.

___________________________

Įrašo autorius:
Vitalija Voronovič
pradinių klasių mokytoja